+
Prasidėjus išankstiniam balsavimui antrajame Seimo rinkimų ture, dalis pasaulio lietuvių skundžiasi iki šiol negavę vokų su balsalapiu. Kiti praneša gavę, bet be balsalapio su kandidačių pavardėmis. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažįsta – nesklandumų yra, bet, sako, tai pavieniai atvejai. O kylančias problemas aiškina tuo, kad antrajam turui suorganizuoti skirtos tik dvi savaitės.
„Aš nesu gavęs dar nei pirmo turo voko, dabar bandau to antro turo vis dar sulaukti“, – sako Škotijoje gyvenantis lietuvis Rimvydas Rubavičius.
Edinburge gyvenantis tautietis pažymi, kad jo aplinkoje kol kas daugiau balsalapių negavusių, nei gavusių lietuvių. Panašiai buvo ir prieš pirmąjį turą.
„Buvo svarstymas keliauti į ambasadą, bet iš tiesų ta kelionė yra daugiau nei 500 kilometrų ir tomis paskutinėmis dienomis gal net patogiau ir pigiau būtų buvę į Airiją skristi, į Kopenhagą ar panašiai“, – komentuoja pašnekovas.
Yra atvejų, kai vokas iš ambasados atkeliauja, tačiau jame nėra balsalapio.
„Gavau balsavimo popierius, bet be biuletenio. Iki ambasados – 4 valandos traukiniu. Lyg ir per prezidento rinkimus buvo galima balsuoti konsulate, bet per šiuos paštu – vienintelė galimybė“, – portalui LRT.lt sakė taip pat Edinburge gyvenanti lietuvė.
Sardinijoje gyvenanti ir diasporos leidiniui redaktoriaujanti Daiva Lapėnaitė mini ir tokius atvejus, kai šeimoje norinčiųjų balsuoti užsiregistruoja keli asmenys, bet vokas atsiunčiamas tik vienam. Ir pati Daiva savojo tebelaukia.
„Aš noriu balsuoti. Ambasada yra 600 km. nuo manęs ir reikėtų skristi lėktuvu arba plaukti laivu“, – komentuoja pašnekovė.
VRK pirmininkė Lina Petronienė ragina rinkėjus kuo greičiau susisiekti, jeigu, pavyzdžiui, vokas atkeliavo be balsavimo biuletenio.
„Žinau, kad ambasados tada siunčia greitesniu paštu, kad jie spėtų balsuoti“, – tikina VRK pirmininkė.
Ji nurodo, kad šiuo metu VRK yra žinomi trys atvejai, kai Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančios balsavimo komisijos rinkėjams išsiuntė voką su rinkimų dokumentais, tačiau neįdėjo pačio biuletenio. Vienas atvejis fiksuotas Olandijoje, antrasis – Norvegijoje, o trečiasis – Jungtinėje Karalystėje.
Pasak L. Petronienės, ambasadų darbuotojai išsiunčia tūkstančius vokų svetur gyvenantiems tautiečiams, todėl kartas pasitaiko ir žmogiškų klaidų.
Italijos lietuvė D. Lapėnaitė su ambasada susisiekė. Ši patikino viską išsiuntusi dar praėjusią savaitę, bet kur vokai paklydo – nežino.
„Man pasiūlė dvi opcijas: arba laukti, arba ambasada galėtų siųsti pakartotinį laišką, bet jau ne paštu, o per privatų kurjerį, kurio išlaidos būtų mano sąskaita, nes ambasadoje lėšų siųsti vokus privačiu kurjeriu – nėra“, – situaciją apibūdina Daiva.
Daivos skaičiavimais, tokia paslauga jai kainuotų apie 50 eurų.
VRK sako, kad antrajame ture nesklandumų daugiau, nes laiko pasiruošti mažiau – tik dvi savaitės. O ir visus vokus užsienio lietuviams šįkart ruošia nebe komisija, o ambasados. L. Petronienės teigimu, šiuo metu VRK yra sulaukusi keliolikos elektroninių laiškų iš skirtingose valstybėse gyvenančių rinkėjų dėl to, kad vokai su antrojo Seimo rinkimų turo biuleteniais jų buvimo vietų dar nepasiekė.
„Keletas pranešimų yra iš Jungtinės Karalystės, kadangi čia paštu balsuoja didžioji dauguma Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų. Taip pat esame gavę po vieną laišką iš Portugalijos, Norvegijos, Šiaurės Airijos ir Kanados“, – portalui LRT.lt sakė ji.
Pasak antrajame ture Pasaulio lietuvių apygardoje besivaržančios TS-LKD partijos atstovės Dalios Asanavičiūtės, terminai visada tie patys, bet šįkart skundų – per daug.
„Tai, kad ateina be biuletenių. Na, žinote, žmogus pats neatsispausdins, nepridės, neįdės ir savo ranka neparašys, kad aš balsuoju už vieną ar kitą. Tai čia tikrai yra labai labai negera situacija“, – komentuoja D. Asanavičiūtė.
Pasaulio lietuvių apygardoje antrajame ture taip pat besivaržanti Aušrinė Armonaitė situaciją vadina netoleruotina. Ypač, sako, turint omenyje, kad nuo užsienyje balsuojančiųjų skaičiaus priklauso, ar ši apygarda išliks kituose rinkimuose. Pasak A. Armonaitės, pasaulio lietuviai – diskriminuojami.
„Nes Lietuvoje apygardos yra sudaromos pagal registruotų gyventojų skaičių, o užsienyje apygarda yra sudaryta pagal praeituose rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičių ir tai yra neteisinga“, – pažymi Laisvės partijos pirmininkė.
Tam, kad pasaulio lietuviai išlaikytų savo apygardą, rinkimuose balsuoti turėtų apie 37 tūkst. piliečių. Pirmajame ture balsavo per 32 tūkstančius. VRK sako, kartelę būtų galima mažinti bent iki 30-ies tūkstančių, bet tai jau Seimo valioje.
VRK taip par nurodo, kad svetur gyvenantiems tautiečiams išsiųsti užpildytą biuletenį reikia iki rinkimų sekmadienio – spalio 27-osios. Lietuvos ambasados ir konsulatai jų lauks iki kito penktadienio po rinkimų dienos, t. y. iki lapkričio 1-osios. „Šiuo metu dar negalime sakyti, kad biuletenius rinkėjai gavo per vėlai“, – sako L. Petronienė.